Skaitymas be meilės, žinios be pagarbos, išsilavinimas be atsidavimo yra viena sunkiausių nuodėmių dvasiai. 
Hesė, Hermanas
 


Naujausios citatos
... šiandien, kai auklėjimas nepakankamas, tikrai pažinti žmogų tegali tam tikro tipo žmonės, "atgailaujantys nusidėjėliai", tie, kurie arba patys išgyveno visus sielos paklydimus ir galiausiai išsigelbėjo, arba buvo labai arti šito. Žinoma, gali ir kiti, ypač tie, kuriems kas nors tai vykusiai pademonstravo, arba apdovanotieji ypatinga įsijautimo geba. Bet geriausias žmonių žinovas bus tas, kuris pats iškentėjo visas aistras. Regis, ne tik mūsų dienomis, bet ir visų religijų formavimosi laikais atgailaujantis nusidėjėlis labiausiai vertinamas, iškeliamas aukščiau už šimtą teisiųjų. Pasvarstę, kodėl taip atsitinka, turėsime sutikti, kad žmogus, išbridęs iš gyvenimo sunkumų, išsiropštęs iš pelkės, suradęs jėgų viską nusimesti ir pakilti, geriausiai pažįsta ir geruosius, ir bloguosius gyvenimo aspektus. Niekas jam neprilygs, ir labiausiai neprilygs teisusis. 

(Adler, Alfred. Žmogaus pažinimas. Vilnius: Vaga. 2008, 21p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Žydų ekonominis elgesys buvo orientuotas tiesiog normų leidžiamo mažiausio pasipriešinimo kryptimi. Praktiškai tai reiškė, kad "pasipelnymo instinktas", kuris yra paplitęs visuose sluoksniuose ir tautose (tik veikia skirtingu būdu), buvo nukreiptas į prekybą su svetimais, taigi - su "priešais" ... 

(Weber, Max. Religijos sociologija. Vilnius: Pradai. 2000, 288p.)
Balsuoti:
 3.5 (2)
Komentarai (0)
Prie pasaulio yra "prisitaikiusi" ... ir jauniausia Artimųjų Rytų monoteistinė religija ... - islamas ... Medinoje ir vėliau, formuojantis ankstyvajai islamo bendruomenei, ji virto tautine arabų ir visų pirma luomine karių religija ... Religinis šventojo karo įsakymas visų pirma siekė ne atversti, bet "kad jie (kitų knyginių religijų išpažinėjai) nusižeminę mokėtų duoklę (džizija)". Taigi, kad islamas savo socialiniu prestižu pranoktų kitas religijas, kai jų išpažinėjai bus paversti duoklininkais. Tai, kartu su ta reikšme, kurią karo grobis turėjo ankstyviausiojo islamo santvarkoje ... pavertė jį valdančiųjų ponų religija (Herrenreligion). Ir galutiniai islamo ekonominės etikos elementai yra grynai feodaliniai. Būtent patys dievočiausi jau pirmoje kartoje buvo ir patys turtingiausi. Arba, teisingiau, jie labiausiai pasipelnė iš karo grobio (plačiausia prasme).  

(Weber, Max. Religijos sociologija. Vilnius: Pradai. 2000, 295p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
Užmačios skleisti tautų susiliejimo idėją, tiksliau - nutautinimo siekius, yra akivaizdi klaida. Tai kelias į dvasinio gyvenimo nuskurdinimą ir primityvinimą, įvairovės suvienodinimą. Įvairovės esatis yra objektyvus dvasinės sveikatos pamatas, energetiškai palaikantis psichinių būsenų kaitos stabilumą - homeostazę. Tai patikimiausias vaistas nuo nuobodulio ir banalaus suvienodėjimo. Įvairovės suvoktis yra emocinį aktyvumą ir dvasinį asmens tapatumą formuojantis šaltinis. Įvairovės siekis reiškia dėsnį, kurio negalima nepaisyti. Tikrovė dažniausiai būna gyva prieštaringų tendencijų raizgalynė, ne tik primenanti, bet iš tiesų reiškianti tam tikrą chaosą. 

(Mureika, Juozas. Estetologijos įžvalgos. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. 2016, 23p.)
Balsuoti:
 4.3 (6)
Komentarai (0)
"Parijų" intelektualizmas (jam visų pirma atstovauja proletariniai smulkieji beneficininkai ... daugiau ar mažiau "keliaujantys" žmonės) yra toks intensyvus todėl, kad sluoksniai esantys socialinės hierarchijos apačioje arba už jos ribų, atsiduria savotiškame Archimedo taške socialinių konvencijų atžvilgiu - nesvarbu, ar jos liečia išorinę visuomenės tvarką, ar įprastas nuomones. Jie yra pajėgūs suformuoti originalų, šių konvencijų nesuvaržytą požiūrį į kosmoso "prasmę" ir pasižymi stipriu etiniu ir religiniu patosu, kurio neslopina materialiniai sumetimai. 

(Weber, Max. Religijos sociologija. Vilnius: Pradai. 2000, 146p.)
Balsuoti:
 4.4 (5)
Komentarai (0)
Jūs manot kažkodėl, jog viską lemia
Ratuojančio aukštai dangaus galia,
Kuri jus neva žlugdo arba remia.

Jei taip,— turėtų žūt laisva valia,
Ir atpildas už bloga ir už gera
Nustotų net prasmės galų gale. 

(Dantė. Dieviškoji komedija. Vilnius: Vaga. 1988, 230p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Aistra dažnai gudriausią žmogų paverčia bukapročiu, o didžiausius kvailius padaro gudrius. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 6p.)
Balsuoti:
 4.1 (7)
Komentarai (0)
Aistros yra vieninteliai oratoriai, kurie visuomet įtikina. Jos yra tarsi įgimtas menas, kurio dėsniai neklaidingi; paprasčiausias žmogus, kuriam netrūksta aistros, įtikina mus labiau, negu visų iškalbingiausias, bet nedegąs aistra. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti:
 4.4 (7)
Komentarai (0)
Aistros yra vieninteliai oratoriai, kurie visuomet įtikina. Jos yra tarsi įgimtas menas, kurio dėsniai neklaidingi; paprasčiausias žmogus, kuriam netrūksta aistros, įtikina mus labiau, negu visų iškalbingiausias, bet nedegąs aistra. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti:
 4.0 (5)
Komentarai (0)
Aistrose visada yra suktumo ir egoizmo, todėl pavojinga jų klausyti, reikia jomis nepasitikėti net tada, kai jos atrodo kuo įtikimiausiai. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti:
 3.8 (4)
Komentarai (0)
Surasta: 5592
  1 2 3 4 5   Sekantis