... kai valdovas vadovauja didelei kariuominei ir įsakinėja kareiviams, jam tada turi kuo mažiausiai rūpėti tai, kad gali pagarsėti žiaurumu, nes nepagarsėjus žiaurumu neįmanoma išlaikyti kariuominės vieningumo ir kovingumo.
Machiavelli, Niccolò
 


Paieška:

YouTube
Naujausios citatos
Stebuklingas pasaulis mums po kojomis, o mes jo neatom, mat neturim laiko. Tai ką tokio veikiam? Ogi esam nepatenkinti. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 53p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Kad ie koks siaubas ar išgąstis tave ištiktų, jei jo nemaitini savo mintimis ir žodžiais, galų gale jis išnyksta, pasitraukia ir, kai užsinori jį atgaivinti, dažniausiai tampa neįmanoma. Kaip ir buvusią meilę. Arba aistrą. Tik gali pasakyti – buvo. Bet nebepajausti.  

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 57-58p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Gerai apsvarsčiusi, ką galiu pasiimti į karstą, supratau, kad ten telpa tik laimingos akimirkos, todėl nedvejodama rankuosi jas. Ryškias, stiprias, svaiginančias. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 107p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
[M]irčiai, kaip ir meilei, reikia pasiruošti ir subręsti. Kad ji neužkluptų netikėtai, kad nesutriktum ir žinotum, kaip elgtis, kad priimtum kaip dovaną ir sugebėtum džiaugtis tuo, ką gavai. Nes viskas šioje žemėje yra dovanos mums. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 115p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Aš nenoriu būti tik gyva. NORIU GYVENTI. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 122p.)
Balsuoti:
 4.0 (1)
Komentarai (0)
Aplinkinis triukšmas trukdė girdėti. Kai tyloje išgirsti save, eini teisingu keliu. Tik ar savęs klausomės tyloje?
Aš – retai.Paprastai tik lekiu, bildu ir susemiu visą triukšmą iš aplinkos. Paskui galvoju, kad tai aš taip galvoju. Bet juk ne. O šiandien atsitokėjau. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 123p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Laikas, paženklintas Vėžio, buvo tikresnis, skambesnis, gilesnis, suteikęs vidinės jėgos, atvėręs duris, kurių kitaip nebūčiau atidariusi, davęs neįkainojamų patirčių, be kurių nenorėčiau būti, padovanojęs žmonių, kurių kitaip nebūčiau sutikusi, ir leidęs pažinti save tokią, kokios nemaniau esant.

Ar dabar sutikčiau viso to atsisakyti ir vėl nugrimzti į letargo būseną, kurioj plūduriavau prieš Vėžį – ne gyva, nei mirusi, galvodama, kad jau nieko negaliu padaryti, kad taip bus visada? 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 152p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Visas pretenzijas – jūs mokat, jūs galite – atmetu vienu žodžiu NENORIU. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 155p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Patirk būties pilnatvę sieloj,
Ir štai tada galėsi pavadinti
Kaip nori – meile, laime ar Dievu!
Aš nerandu tam vardo, aš jaučiu.
O žodis – tiktai kevalas minčių,
Jis tarsi kylantis nuo žemės dūmai,
Aptemdantys padangės mėlynumą. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Faustas. Vilnius: Tyto alba. 2018, 192p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Mokslas per greitai ir per toli užbėgo priekin, ir žmones paklydo mašinų džiunglėse, jie tarsi vaikai pernelyg susižavėjo įdomiais daikčiukais, gudriais mechanizmais, malūn­sparniais, raketomis. Ne ten žiūrėjo: vis kūrė naujas ir naujas mašinas — užuot mokęsi jas valdyti. Karai darėsi vis didesni ir didesni ir pagaliau pražudė Žemę. 

(Bredberis, Rėjus. Marso kronikos. Vilnius: Vaga. 1992, 189p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 5808
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis