... rytiečiai visuomet linkę hiperbolizuoti visus dominančius žmoniją dalykus.  
Maimonas Saliamonas
 


Paieška:

YouTube
Naujausios citatos
Bet yra ir dorų nykštukų, tokių kaip Torinas ir jo draugija, tik nėra ko iš jų per daug norėti. 

(Tolkinas, J. R. R.. HOBITAS.Arba ten ir atgal. Vilnius: Alma littera. 2021, 206p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
... o ko neišdrįsta padaryti kilmingas nykštukas, norėdamas atkeršyti ar susigrąžinti savo nuosavybę. 

(Tolkinas, J. R. R.. HOBITAS.Arba ten ir atgal. Vilnius: Alma littera. 2021, 193p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Šiaip ar taip, jis niekieno nėra užkerėtas, o yra tik savo paties kerų galioje. Gyvena ąžuolyne, erdvioje medinėje pirkioje, kaip ir žmonės laiko galvijų bei arklių, kurie stebuklingi, kaip ir jis pats. Gyvuliai jam tarnauja ir šnekasi su juo. Jis jų nepjauna, žvėrių taip pat nemedžioja. Turi daugybę avilių, kur gyvena didelės piktos bitės, ir minta daugiausia medumi ir grietinėle. 

(Tolkinas, J. R. R.. HOBITAS.Arba ten ir atgal. Vilnius: Alma littera. 2021, 117p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Dykojoje Šaly nebaudžiamas įsiviešpatavo blogis. Net tokių išmintingų burtininkų kaip Gendalfas ir tokių gerų žmonių kaip Elrondas sumanyti planai sužlugdavo, kai leisdavaisi į Dykąją Salį ieškoti pavojingų nuotykių. Gendalfas buvo per didelis išminčius, kad to nesuprastų. 

(Tolkinas, J. R. R.. HOBITAS.Arba ten ir atgal. Vilnius: Alma littera. 2021, 60p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Toks buvo Torino stilius. Juk jis buvo didžiai svarbus asmuo. Jeigu jo niekas nepertraukdavo, jis galėdavo šnekėti tol, kol visai užkimdavo, bet taip ir nepasakydavo nieko naujo. 

(Tolkinas, J. R. R.. HOBITAS.Arba ten ir atgal. Vilnius: Alma littera. 2021, 21p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... anais senais laikais, kai pasaulyje dar buvo mažiu triukšmo ir begalė žalumos ... 

(Tolkinas, J. R. R.. HOBITAS.Arba ten ir atgal. Vilnius: Alma littera. 2021, 7p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Šiuo metu religingi žmonės ima suprasti, kad dauguma krikščioniškojo tikėjimo tiesų – tokios, kokios jos egzistavo viduramžiais, – yra nereikalingos ir tiktai kliudo religiniam gyvenimui.

(Raselas, Bertranas. Religija ir mokslas. Vilnius: Mintis. 1982, 19p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Mokslas yra pastangos stebėjimu ir juo paremtu samprotavimu atskleisti, pirma, atskirus faktus apie pasaulį, antra, dėsnius, susiejančius vienus faktus su kitais ir (sėkmingais atvejais) suteikiančius galimybę numatyti įvykius.  

(Raselas, Bertranas. Religija ir mokslas. Vilnius: Mintis. 1982, 17p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
… filosofas yra ne išminčius, o „draugas“ – kokio žmogaus, kokio dalyko? Tą esminį filosofijos klausimą gvildeno Kojève’as, Blanchot, Mascolo. Neįmanoma žinoti, kas yra filosofija, neišgyvenus to migloto klausimo ir į jį neatsakius, nors tai ir sunku. 

(Deleuze, Gilles. Derybos. Vilnius: Baltos lankos. 2012, 253p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Tikra tiesa, kad filosofija persmelkta prieš epochą nukreipto pykčio, bet sykiu ji mums teikia ramybę. Tačiau filosofija nėra Galia [pranc. Puissance]. Religijos, valstybės, kapitalizmas, mokslas, teisė, viešoji nuomonė, televizija yra galios, o filosofija – ne. Filosofijoje gali vykti įnirtingi vidiniai mūšiai (idealizmas–realizmas ir pan.), bet tie mūšiai – juokų dėlei. Kadangi filosofija nėra galia, ji negali stoti į mūšį su galiomis. Todėl ji su jomis kovoja kare be mūšių, partizaniniame kare. Ir ji negali su jomis kalbėtis, ji neturi ką joms pasakyti, ką pranešti, todėl tik veda darybas. Kadangi galioms per maža būti išorinėms ir jos persmelkia kiekvieną mūsų, filosofijos dėka kiekvienas mūsų be perstojo veda derybas ir paslapčia kovoja su savimi pačiu. 

(Deleuze, Gilles. Derybos. Vilnius: Baltos lankos. 2012, 7p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 5849
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis