Baudžiančiam jokiu būdu netinka pykti, nes bausmė padeda pataisyti nusikaltėlį, jei paskiriama apsvarsčius.
(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 90p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pametusį taką klajūną geriau atvesti į tikrąjį kelią negu iš jo išstumti.
(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 89p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... bausmės tuo labiau taiso žmones ir esti didesnis pavyzdys, kuo labiau žinomos.
(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 154p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Būtinai bijos savo atminties daug ko garbėtroškiškai panoręs, išdidžiai paniekinęs, nevaržomai nugalėjęs, pavojingai apgavęs, godžiai čiupęs, išlaidžiai švaistęs žmogus.
(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 102-103p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.
(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 93p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jeigu nėra nieko, be manęs, tai ko gi aš bijau?
(Upanišados. Vilnius: Vaga. 2006, 103p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... tas, kuris sau sunaudoja visą laiką, kuris kiekvieną dieną tvarko kaip paskutinę, nei trokšta rytdienos, nei bijo.
(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 99p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmonių grupes – nuo gatvės gaujų iki tautų – kamuoja nebūties baimė, todėl, idant save išsaugotų, jos puola ir žudo kitus. Gal būt karas yra ne kas kita, kaip poreikis susidurti akis į akį su mirtimi, nugalėti ją ir pavergti, išlikti gyvam – tarsi ypatinga mūsų visų mirtingumo neigimo forma?
(Kubler-Ross, Elisabeth. Apie mirtį ir mirimą. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2001, 22p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei į paskutinę dieną žvelgi ne kaip į bausmę, o kaip į gamtos dėsnį, ir vieną kartą išmetei iš širdies mirties siaubą, jokio daikto baimė nedrįs į ją įžengti.
(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 355p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
… pitagoriečių pavyzdžiu lavindamas atmintį, vakarais prisimenu tai, ką per dieną pasakiau, išgirdau ar nuveikiau.
(Ciceronas, Markas Tulijus. Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę. Vilnius: Vyturys. 1998, 35p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |