Vaidindami nurodytas emocines išraiškas, laikui bėgant aktoriai pradeda vaidinamas emocijas realiai jausti. 

Emocinį intelektą galima apibūdinti kaip žmogaus gebėjimą įgyti emocines žinias ir įgūdžius, kurių reikia sėkmingam bendravimui su kitais žmonėmis, ir gebėjimą panaudoti tas žinias ir įgūdžius sėkmingam bendradarbiavimui ir santykiams užtikrinti. Kadangi gebėjimą įgyti emocines žinias ir įgūdžius yra sunku įvertinti, pastaruoju metu dažniau kalbama apie taikomąjį emocinio intelekto aspektą - emocinę kompetenciją.
Emocinė kompetencija yra žmogaus gebėjimas panaudoti emocines žinias ir įgūdžius bendravimo tikslams pasiekti. Emocinę kompetenciją galima skaidyti į dvi pagrindines dalis: emocines žinias ir emocinius įgūdžius.
Emocinės žinios yra žmogaus mokėjimas atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas ir suprasti, kokios situacijos ir įvykiai gali vienokias ar kitokias emocijas sukelti ...
Emociniai įgūdžiai yra žmogaus gebėjimas reguliuoti savo ir kitų žmonių emocijas taip, kad būtų pasiekti bendravimo tikslai bei būtų sukurti ir palaikomi geri santykiai su kitais žmonėmis. 

Supratimo ir artumo jausmas mums bendraujant su kitais pirmiausia priklauso ne nuo to, kiek kitas žmogus supranta, ką mes sakom, bet nuo to, kiek jis supranta, ką mes jaučiam. 

Kalba yra taisyklių valdoma garsų sistema, skirta prasmėms perduoti. 

Objekto prasmė yra jo svarba žmogaus poreikiams. 

Plačiąja prasme vertybės yra konkretaus individo ar žmonių grupės suformuoti universalūs poreikių patenkinimo konkrečioje aplinkoje būdai. 

Elgesio savireguliacijos mechanizmas veikia grįžtamojo ryšio principu. Žmogaus elgesį nukreipia jo išsikelti tikslai. Vėliau žmogus savo elgesį vertina išsikeltų tikslų atžvilgiu. Toks įvertinimas lemia vidines sankcijas - savęs paskatinimą už tikslų pasiekimą arba savęs baudimą už tikslų nepasiekimą. tai savo ruožtu daro įtaką tolesnių tikslų formulavimui. 

Kartais galvojama, kad labai aukšti tikslai yra progreso variklis. tačiau psichologiniu atžvilgiu per aukšti tikslai ir per griežti atlikimo standartai lemia žemą sėkmės ir skatinimo lygį. 

Socializacijos tikslas yra toks vertybių perteikimas visuomenės nariui, kad jis pats (be išorinių bausmių/paskatinimų) reguliuotų savo elgesį pagal tas vertybes. 

Tiesa, paprastai žmogų lengviau įtikinti tuo, kad jis negali kažko padaryti, negu tuo, kad jis gali tai padaryti.