Gyvenimo prasmė reiškia harmonijos paieškas tarp savo poreikių, troškimų ir kūniškos vienatvės baimės, reiškia harmoningus santykius su savimi ir kitu. 

[G]yvename laikais, kai žmonės nebejaučia poreikio susivienyti su gamta po to, kai ji buvo išprievartauta ir išnaudota ... 

[M]ylėti reiškia mokėti kurti. 

Kiek tėvų ir sutuoktinių šantažuoja artimuosius, sakydami, kad aukojasi jų labui, bet tai nėra meilė, o tik subtilus ir niekingas būdas priversti kitą pasijusti skolingą, užvaldyti jį, pririšti prie savęs. 

Liaukimės vertinę žmones fragmentiškai, nes visi esame didesni ir sudėtingesni! Niekas nėra tik blogas ar ligotas. 

Kitų kaltinimas niekur neveda. Tai tik pasiteisinimas. Svarbu pažvelgti į savo vidų. Tik tiek. 

Žmogus, kuris moka klausytis, priima kito žmogaus unikalumą. 

Gyvenimas yra virtinė problemų. Ir įgyja prasmę, atsižvelgiant į tai, kaip sprendžiame savo problemas. Jei drąsiai jų imamės, iš problemų atsiranda drąsa, sąmoningumas ir prasmė. Tačiau jei jų vengiame, gimsta skausmas, baimė, nerimas, galiausiai neviltis. 

Tik spręsdami mums kylančias problemas, formuojame save ir įgyjame orumo. 

Prarasta paslapties prasmė. Žmonės tiki, kad gali viską suprasti ir valdyti. Ir bijo kančios mirties.