Norinti iš tikrųjų mylėti, reikia sukilti prieš poreikių ir troškimų vergiją. Kai iš tikrųjų mylime, paliekame mylimąjį laisvą, bet tam būtinai privalome patys būti laisvi. Jei įsikabiname į mylimąjį, nesame laisvi, mes sergame, esame tarsi apsėsti. 

Žinoti, kas esi, pasakyti „taip“ savo pašaukimui – tai suteikia prasmės egzistencijai. 

Mokėti gerai valdyti savo pyktį reiškia jį pripažinti, įsisąmoninti ir išreikšti konstruktyviu būdu. 

[J]ei nuolat jaučiame neigiamus jausmus kokiam nors žmogui, vadinasi, jam suteikiame per didelę, o sau per mažą svarbą. 

Ar apskritai ką nors bedomina
Pakankamai rimta knyga?
O kai žiūriu į mieląją jaunuomenę, –
Jų arogancija jau virtusi liga. 

... ir moteries, ir meno
Gimininga prigimtis. 

Bet gražiausia, kas tik būna –
Jausti tylų dėkingumą. 

Kam jums tiesa, jei net dėl pokšto
Kaimyną trokštate nublokšti. 

Kada didybė susivoks,
Kad ir galybei reikia proto? 

O nuostaba – žmogaus gražiausias bruožas;
Tik netikėtuos pojūčiuose slypi
Galia patirt pasaulio begalybę.