Lengvai užmirštame savo klaidas, kai jas težinome tiktai mes vieni.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 47p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Dorybė neitų pernelyg toli, jei tuštybė nepalaikytų jai kompanijos.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 48p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kas mano,kad jis gali apsieiti be kitų žmonių, smarkiai klysta, o kas mano, kad žmonės negali be jo apsieiti, dar labiau klysta.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 48p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Moterų griežtumas yra puošmena ir grimas, kuriuo jos padidina savo grožio vertę.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 49p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Moterų dora - tai dažniausiai rūpinimasis savo geru vardu ir savo ramybe.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 49p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tikra drąsa - daryti be liudininkų tai, ką darytumei visiems matant.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 52p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Laimingi žmonės savo klaidų netaiso. Kol likimas jų nebaudžia už blogą elgesį, tol jie mano, kad visuomet elgiasi gerai.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 54p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei koks nors žmogus padarė mums gero, mes privalome būti pakantūs ir blogiui, kurį mums daro tas pats žmogus.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 55p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mes neilgai liūdime dėl draugų nelaimių, jeigu jos sudaro mums sąlygas parodyti draugas savo užuojautą.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 57p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mokėti paslėpti savo apsukrumą yra aukščiausias apsukrumas.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 59p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
