Yra kvailybių, kurios limpa kaip užkrečiamos ligos.  

Nors kažkiek gero sakytų apie mus žmonės, mes vis tiek iš to nesužinosime nieko naujo. 

Dažnai atleidžiame tiems, kurie mums nuobodulį varo, bet negalime atleisti tiems, kuriems nuobodulį varome mes. 

Turėti nuopelnų savo paties akyse - tinkamas daiktas; rodyti nuopelnus kitų akyse - juokingas daiktas. 

Pasitaiko bėdų gyvenime, iš kurių išsikapstyti sekasi tik pasiutėliams. 

Jeigu yra žmonių, kurie niekuomet neatrodė juokingi, tai vien dėl to, kad niekas juose gerai nepaieškojo juokingų pusių. 

Įsimylėjėliai nenuobodžiauja, būdami kartu, dėl to, jog jie visuomet kalba apie save.  

Kodėl mes iki smulkiausių detalių atsimename, kas mums įvyko, bet niekaip nesugebame atsiminti, kiek kartų tą jau pasakojome tam pačiam asmeniui? 

Kai jaučiame ypatingą malonumą, pasakodami apie save, visada prisiminkime, kad mūsų klausovai tokio malonumo toli gražu nejaučia.  

Parodyt draugams atlapą širdį mums kliudo ne tiek nepasitikėjimas jais, kiek nepasitikėjimas savimi.