Mūsų pavydas trunka visuomet ilgiau, negu laimė tų, kuriems pavydime. 

Tiktai tvirto nusistatymo asmenys gali būti švelnūs; kitų žmonių tariamas švelnumas - tai iš tikrųjų tik silpnumas, kuris bematant virsta gaižumu. 

Nėra retesnės savybės už tikrąjį gerumą; daugumas žmonių, kurie tariasi esą geri, iš tiesų tėra nuolaidūs arba silpni.  

Mūsų protas iš tingumo arba iš papročio prisiriša prie to, kas jam lengva arba malonu. Tokia laikysena riboja mūsų žinias, ir niekas iki šiol nesistengė praturtinti ir išplėsti savo proto pajėgumą, kiek tiktai galima.  

Paprastai daugiau apkalbinėjama iš tuštumo, negu iš piktos valios.  

Kam teko pergyventi dideles aistras, tas paskui visą gyvenimą džiaugiasi, kad pagijo nuo jų, ir liūdi, kad pagijo. 

Dažnai nuo meilės pereiname prie ambicijos, bet nuo ambicijos nebegrįžtame prie meilės.  

Kraštutinis šykštumas beveik visuomet apsigauna; jis dažniau negu kitos aistros nutolsta nuo savo tikslo arba, nuolankiai paklusdamas dabarčiai, be gailesčio aukoja jai ateitį.  

Šykštumas dažnai sukelia prieštaringiausias pasėkas: begalė žmonių aukoja viską abejotinoms ir tolimoms viltims; kiti tinkamai neįvertina didelės naudos ateity ir iškeičia ją į smulkius interesus dabarty. 

Kivirčai ilgai netruktų, jeigu neteisybė būtų tiktai vienoje pusėje.