Tas žygis buvo ilgas ir sunkus; per vienuolika dienų makedoniečiai nujojo tris tūkstančius tris šimtus stadijų, dauguma kareivių labai pavargo, labiausiai dėl vandens stokos. Kartą Aleksandras sutiko šiose vietose kažkokius mekedoniečius, kurie mulais gabeno iš upės vandenį odiniuose maišuose. Pamatę Aleksandrą pačiame vidudieny kenčiantį troškulį, jie greitai pripylė šalmą vandens ir padavė jam gerti. Aleksandras paklausė, kam jie gabena vandenį. "Savo vaikams, - atsakė tie, - bet, kai tu būsi gyvas, kitus vaikus pagimdysim, jei šitų ir netektume." Po šitų žodžių Aleksandras paėmė šalmą į rankas, tačiau apsidairęs ir pamatęs, kad jo raitininkai visi atsigrįžo ir žiūri į vandenį, atidavė šalmą negėręs. Padėkojęs makedoniečiams, jis pasakė: "Jeigu aš gersiu vienas, šie žmonės neteks drąsos." Matydami jo susivaldymą ir kilnumą, raitininkai sukirto arkliams botagu ir ėmė šaukti, kad juos drąsiai toliau vestų, nes jie nejaučia nei nuovargio, nei troškulio ir net nelaiką save mirtingais, turėdami tokį karalių.
(Plutarchas. Rinktinės biografijos. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1962, 211-212p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Baisus daiktas - netikėjimas ir dieviškų dalykų niekinimas, bet baisi blogybė ir prietaringumas, - jis kaip vanduo, visados tekantis žemyn ir užplūstantis dvasią beprotiškumu ir baime.
(Plutarchas. Rinktinės biografijos. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1962, 239p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Sėkmingai kariaudamas, jis [Cezaris] ne blogiau sprendė ir taikos reikalus: įvedė santarvę tarp miestų, bet labiausiai stengėsi nutraukti skolintojų ir skolininkų ginčus. Jis įsakė, kad skolininkas kiekvienais metais išmokėtų skolintojui du trečdalius savo pajamų, o sau pasiliktų trečiąją dalį, kol tokiu būdu bus išmokėta visa skola.
(Plutarchas. Rinktinės biografijos. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1962, 250p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kas rodo nepasitenkinimą ... storžieviškumu, pats yra storžievis.
(Plutarchas. Rinktinės biografijos. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1962, 254p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Universitete ... viskas atvirkščiai nei normaliame pasaulyje: ne vaikai nekenčia savo tėvų, o tėvai nekenčia vaikų.
(Eco, Umberto. Nr. 0. Vilnius: Tyto alba. 2015, 15p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kai gyveni puoselėdamas neįmanomas viltis, esi nevykėlis.
(Eco, Umberto. Nr. 0. Vilnius: Tyto alba. 2015, 16p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nevykėliai, kaip ir savamoksliai, visada žino daugiau nei tie, kurie ko nors pasiekė: jei nori ko pasiekti, turi žinoti vieną vienintelį dalyką ir negaišti laiko, kad sužinotum visus. Erudicijos malonumas skirtas nevykėliams. Kuo daugiau dalykų žmogus žino - tuo daugiau dalykų jam nepavyko.
(Eco, Umberto. Nr. 0. Vilnius: Tyto alba. 2015, 16-17p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... išgyvenusieji ... siaubus atsimindami juos kalba hiperbolėmis.
(Eco, Umberto. Nr. 0. Vilnius: Tyto alba. 2015, 32p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Įtarimai niekada nebūna perdėti. Įtarinėti, visada įtarinėti - tik taip atskleisi tiesą. Juk būtent tą liepia daryti mokslas?
(Eco, Umberto. Nr. 0. Vilnius: Tyto alba. 2015, 37p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Palikime kiekvienam jo iliuzijas.
(Eco, Umberto. Nr. 0. Vilnius: Tyto alba. 2015, 57p.)
| Balsuoti: | Komentarai (1) |

