Jūs taip susisielojęs ir taip skubate, - pasakė jis raminamai. - Tai nepuošia. Tik iškreipia veidą ir sukelia ligas. Verčiau mudu eikime lėtai, visai lėtai, tatai geriausiai ramina. O dar keli lietaus lašai - nuostabu, tiesa? Tarsi odekolonas iš dangaus. 

... neviltis yra kiekvieno rimto mėginimo suprasti ir pateisinti žmogaus gyvenimą rezultatas. Neviltis - kiekvieno rimto mėginimo įveikti būtį ir dorai, teisingai ir protingai atsiliepti į jos reikalavimus rezultatas. Viename nevilties krašte gyvena vaikai, kitame - pabudusieji. 

Kaskart nubudę ryte gauname po dvidešimt keturias naujutėles gyvenimo valandas. Tiesiog neįkainojama dovana! Ir galime tas dvidešimt keturias valandas leisti taip, kad jos neštų ramybę, džiaugsmą ir laimę – mums ir aplinkiniams. 

Mūsų civilizacija … aprūpina mus gausybe daiktų, padedančių prarasti ryšį su savimi. 

Laimės pagrindas – išlavėjusi sąmonė. 

Sėkmės paslaptis - būti tikruoju savimi, ir kai iš tiesų esi savimi, gali patirti būtį šią akimirką.  

Atėjus supratimui, pyktis atslūgsta tą pačią akimirką. Kai tik supranti, nebegali susilaikyti nemylėjęs. Pykti tampa nebeįmanoma. 

Mylimą žmogų turime suprasti. Jei meilė reiškiasi tik troškimu savintis tą, kurį mylime, ji nebus tikra. Jei galvojame tik apie save, jei paisome tik savo poreikių, o kito reikmes ignoruojame, mylėti nesugebėsime. Reikia labai įdėmiai žvelgti, kad pamatytume ir suprastume mylimo žmogaus poreikius, siekius ir kančias. Toks tikrosios meilės pagrindas. Kai tikrai supranti žmogų, meilės jam nenuslopinsi.  

Kai tik perprantame žmogaus blogo elgesio priežastis, apmaudas virsta troškimu palengvinti jo kančią. Tada pasijuntame lengvai, ramiai, vėl galime šypsotis. 

Garsas ir šviesa turi skvarbos savybę, tad gali pasklisti labai toli; meilė ir atjauta irgi tai geba.