Kiekviename darbe vien nusimanymu ir uolumu, jei gamta nepridėjo dar kai ko, nedaug ką pasieksi. 

Puiki atmintis dažnai būna susijusi su menku protu. 

Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. 

Lygybė yra pirmasis žingsnis teisingumo link.

Stebuklų esama tik dėl to, kad mes nepakankamai pažįstame gamtą, o ne dėl to, kad jie jai būdingi.

Išminčius turi kiek galėdamas ginti savo dvasią nuo visokios priespaudos, kad išsaugotų jos laisvę ir galimybę savarankiškai spręsti apie viską...

Tai, kas nežinoma, - puikiausia dirva apgaulei. Tereikia išgirsti pasakojimą apie kokį nors keistą reiškinį, ir mes juo patikime; tokie pasakojimai griauna įprastą mūsų logiką, ir mes negalime jų paneigti. Dėl to, sako Platonas, daug lengviau sužavėti klausytojus pasakojimais apie dievus negu apie žmones, nes klausytojų neišmanymas palieka daug vietos vaizduotei. Todėl žmonės niekuo taip tvirtai netiki, kaip tuo, ką jie mažiausiai žino... 

Nedoros priemonės, kuriomis ... daug kas skinasi sau kelią, aiškiai rodo, kad ir jų tikslai ne ko verti. 

Šalin iškalbą, kuri kreipia mūsų dėmesį į save pačią, o ne į dalykus, apie kuriuos kalbamą! 

Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar prasčioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą - mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru.