Kiekvienas gali pūsti dūmus kitam į akis ir vaidinti taurų personažą visiems matant, tačiau būti doram savo sielos gelmėse, kur viskas galima ir niekas nemato, - štai kur dorumo viršūnė. 

Laisviausi ir natūraliausi mūsų sielos veiksmai yra patys gražiausi. 

Man vienodai bjaurūs ir viešpatavimas, ir klusnumas. 

Žmonės mėgsta būti nuomojami. Jų sugebėjimai tampa naudingi ne jiems patiems, o tiems, kuriems jie parsidavė į vergiją: juose apsigyvena ne jie patys, o jų nuomininkai. 

Žmonės tokie paslaugūs kitiems, kad tampa priešais patys sau. Niekas niekada nešvaisto kitiems savo pinigų, o štai savo laiką ir gyvenimą švaisto kiekvienas; niekur kitur mes nesame tokie išlaidūs, o kaip tik čia taupumas mums labiausiai praverstų ir būtų vertas tikros pagarbos. 

Kuo didesnį triukšmą sukelia viens ar kitas geras darbas, tuo menkesnis jis man atrodo, nes kyla įtarimas, jog jis ir buvo padarytas daugiau dėl to, kad sukeltų triukšmą, negu dėl to, kad jis yra geras...

Viena vertus, mes žinome nedaug dalykų, kita vertus, teigiame daug daugiau dalykų negu žinome. 

Filosofija, net jei ji pati to nesuvokia, yra mėginimas atsakyti į klausimą, ką reiškia būtis kaip veiksmažodis. 

... istorijoje pasitaiko, kad vėliau aptinkamos tendencijos, kurios retrospektyviai atrodo pranašaujančios didžiąsias dabarties naujoves. Tačiau vis dėlto naujovės mažų mažiausiai tematizuoja kažką, kas anksčiau nebuvo tematizuota. Tokiam tematizavimui reikia genijaus; toks tematizavimas sukuria naują kalbą.  

Iš tikrųjų buvimas yra tai, kas privačiausia. Egzistencija yra vienintelis dalykas, kurio negaliu perteikti. Galiu pasakoti apie savo egzistenciją, bet negaliu ja pasidalyti. Taigi vienatvė čia pasirodo kaip izoliacija, ženklinanti patį būties įvykį. Tai, kas socialu, yra anapus ontologijos.