Idėjos tampa jėga, kai jos patraukia mases. 

... mūsų idealas nesuderinamas su prievarta prieš žmones. 

Būna žmonių, kurie "nori kalbėti prieš", bet ką, kaip, kodėl, kam, jie ir patys nežino. 

Politikoje žmonės visuomet buvo ir visuomet bus naivios apgaudinėjimo ir apsigaudinėjimo aukos, kol jie išmoks už bet kurių dorovinių, religinių, politinių, socialinių frazių, pareiškimų, pažadų įžvelgti vienų ar kitų klasių interesus.  

Sąžiningumas politikoje yra jėgos rezultatas, veidmainystė - silpnumo rezultatas. 

 Abejingumas yra tylus rėmimas to, kas stiprus, to, kas viešpatauja.

Viena didžiųjų Tayloro temų - asmens tapatumo problema. Nuo pirmųjų, psichologinei problematikai skirtų darbų, Tayloras stengiasi įrodyti, kad asmens tapatumo suvokimas neatskiriamas nuo tam tikrų vertybinių horizontų egzistavimo. Asmenybe individą padaro ne jo psichologiniai, bet moraliniai sugebėjimai, t.y. santykis su gėriu ir blogiu ... Moralė yra ta erdvė, kuri mus padaro asmenybėmis. Istoriškai kinta tos erdvės išraškos, bet neįmanoma, kad visiškai išnyktų pagrindiniai ją nužymintys orientyrai. Tik tokių orientyrų padedami mes sugebame žmogaus vertą gyvenimo būdą atskirti nuo mūsų moralinius sugebėjimus žeminančių ir iškraipančių gyvenimo formų. 

Patirtis yra ankstesnė už filosofiją, o ši yra ne kas kita kaip nuskaidrinta patirtis. 

Ilgų knygų kūrimas - skrupulinga ir alinanti beprotybė: per penkis šimtus puslapių dėstomos mintys, kurias galima pasakyti per pora minučių. Verčiau apsimesti, kad tos knygos jau yra parašytos, ir pateikti jų santrauką, įvertinimą. 

... žmogus tampa žmogumi sąveikaudamas su aplinka ... toji aplinka yra ir gamtinė, ir žmogiška.