Ar žinai, kaip plaunamos smegenys? Reikia vis ką nors kartoti. Būtent tai pas mus ir daroma. Nuosavybė - tai gerai. Daugiau pinigų - gerai. Daugiau nuosavybės - gerai. Daugiau pelno - gerai. Daugiau - gerai. Daugiau - gerai. Mes kartojame šias frazes ir mums jas kartoja tol, kol niekam net nebekyla jokia kita mintis. Eiliniam žmogui jos taip apdumia akis, kad jis visiškai nebemato, kas iš tiesų svarbu. 

Šioje šalyje visi painioja norus su poreikiais ... Mums reikia maisto, tačiau norime mes šokoladinių ledų. Reikia būti sąžiningam su pačiu savimi. Juk niekam nereikia paskutinio modelio sportinio automobilio, niekam nereikia didžiausio namo. 

... rūpindamasis kitais aš tik pasijuntu gyvas. Gyvybę man įkvepia ne savas automobilis ar namas. Ir ne mano atvaizdas veidrodyje. Kai atiduodu savo laiką žmogui, kuris atėjo nuliūdęs, o išeina šypsodamasis, tada jaučiuosi beveik toks pat sveikas, kaip geriausiais savo gyvenimo metais. 

Daryk tai, kas kyla iš širdies. Jei šitaip elgsies, nepatirsi nepasitenkinimo, nepatirsi pavydo, negeisi to, kas priklauso kitam. Atvirkščiai, sulauksi atlygio, apie kurį net nesvajojai. 

... jei stengiesi padaryti įspūdį tiems, kas ten, viršuje, mesk šią užmačią. Jie vis viena žiūrės į tave iš aukšto. O jei įspūdį mėgini padaryti tiems, kas apačioje - irgi mesk. Jie tik ims pavydėti. Aukštesnė padėtis visuomenėje nieko tau neduos. Tik atvira širdis gali leisti tau lygiai ir laisvai elgtis su kiekvienu.  

Mūsų kultūroje žmogui labai svarbu rasti su kuo užmegsti meilės ryši, nes didžioji kultūros dalis tos meilės nesuteikia. Bet šiais laikais vargšai vaikai arba pernelyg savanaudiški ir nesugeba palaikyti tikrų meilės santykių, arba pernelyg nekantrauja tuoktis ir todėl skiriasi, praėjus pusmečiui po vedybų. Jie patys nežino, ko nori iš partnerio. Jie dar patys savęs nepažįsta - tad kaip gali žinoti, su kuo tuokiasi? 

... yra keletas su meile ir santuoka susijusių taisyklių, kurias žinau esant teisingas: jei negerbi savo poros, turėsi daug bėdos. Jei nemoki rasti kompromiso, turėsi daug bėdos. Jei nesugebi atvirai aptarti to, kas tarp jūsų vyksta, turėsi daug bėdos. Ir jei jūsų gyvenimo vertybių samprata pernelyg skiriasi, turėsite daug bėdos. Vertybių sistemos turėtų būti panašios ... ir didžiausia iš tų vertybių ... Jūsų tikėjimas savo santuokos svarba. 

Žmonės elgiasi blogai tik tada, kai jiems kas kelia grėsmę … o būtent tai ir daro mūsų kultūra. Tai daro mūsų ekonominė sistema. Mūsų sistemoje netgi turintys darbą jaučia grėsmę, nes bet kada gali jį prarasti. O kai junti grėsmę, imi rūpintis tik savimi. Paverti pinigus dievu. Tai irgi mūsų kultūros dalis. 

Paklausiau Morį, kodėl jis nepersikėlė kur nors kitur, kol dar buvo jaunesnis.
- O kur?
Nežinau. Gal į Pietų Ameriką. Ar Naująją Gvinėją. Bet kur, kad tik šalis būtų ne tokia savanaudiška kaip Amerika.
- Kiekviena visuomenė turi savo problemų, - kilstelėjo antakius Moris ... Manau, kad bėgti - ne išeitis. Reikia stengtis susikurti savo kultūrą.
- matai, kad ir kur gyventume, didžiausias mūsų, žmonių, trūkumas yra mūsų pačių netoliaregiškumas. Niekaip nesugebame pamatyti, kuo galėtume tapti. Mums derėtų nuolat galvoti apie dar neatskleistas savo galimybes, stengtis išaugti, kiek tik galime. Tačiau jei aplink visi tik ir reikalauja: "Noriu gauti, kas mano, ir iškart", tai aišku, kuo baigsis - viskas susikaups keliose rankose, ir nebegalėsi apsieiti be kariškių, kurie žiūrės, kad vargšai nesukiltų ir nepamėgintų kai ko atimti.  

Bėda ta, ... kad mes netikime esą tokie panašūs, kokie iš tikrųjų esame. Mes visi - baltieji ir juodaodžiai, katalikai ir protestantai, vyrai ir moterys. Jei sugebėtume matyti daugiau to bendrumo, gal visas pasaulis panūstų susijungti į vieną didžiulę žmonių šeimą, ir gal rūpintumės ta šeima ne prasčiau, nei dabar rūpinamės savąją.
- Patikėk manim, kai miršti, išvysti šią tiesą. Mūsų visų pradžia vienoda - gimimas, ir galas tas pats - mirtis. Tad kuo galime jau taip labai skirtis?
- Tai didžiajai šeimai verta atiduoti laiką ir jėgas. Verta atiduoti šitai žmonėms. Tai prasmingas indėlis. Reikia pasistengti sukurti,kad ir nedidelę bendruomenę tų, kuriuos tu myli ir kurie myli tave.