Proto švytuoklė švytuoja tarp prasmės ir beprasmybės, o ne tarp tiesos ir netiesos.  

Žinoma, tie žmonės, kurie neišmano apie gamtą, yra neurotikai, nes jie neprisitaikę prie gyvenimo tikrovės. Jie dar per daug naivūs kaip vaikai, kuriems reikia paaiškinti, kad jie žmonės kaip ir visi kiti. Aišku, to neužtenka neurotikams pagydyti. Jie taps sveiki, kai išbris iš kasdienybės purvo. Vis dėlto jie daug mieliau lieka lindėti tame, ką jie anksčiau buvo išstūmę. Ir kaip jie iš ten išbris, jei analizė nepadeda jiems suprasti, kad egzistuoja kažkas kita ir geresnis, jeinet teorija laiko juos ten įkalintus ir kaip išsilaisvinimo galimybę jiems pateikia tik racionalų arba "protingą" sprendimą - galų gale atsisakyti vaikiškų poelgių? Neįmanoma atsisakyti vieno gyvenimo būdo kartu nepriimant kito. Iš patirties žinau, kad absoliučiai protingas gyvenimo būdas paprastai yra neįmanomas, ypač jei žmogus iš prigimties yra neprotingas kaip neurotikas. 

Eksperimentuodamas patyriau, kaip naudinga terapiniu atžvilgiu rasti emocijose glūdinčius vaizdinius. 

Svarbiausia yra atskirti sąmonę nuo pasąmoninių turinių. Lengviausiai tai pavyks, jei juos suasmeninsime, o po to užmegsime sąmoningą santykį su jais. Tik taip įmanoma nepasiduoti pasąmonės įtakai. Tai nėra itin sunku, nes pasąmonės turiniai pasižymi tam tikru savarankiškumu. Visai kas kita, jei pasiduodame kraštutinumui ir imame šiuos turinius laikyti absoliučiai savarankiškais. Vis dėlto tik taip galima bendrauti su pasąmone. 

Jei sutelktume dėmesį į tai, ko iš mūsų nori ir ką sako mūsų vidinė asmenybė, skausmas greitai praeis. 

... kiekvieną žmogaus sprendimą lemia jo psichologinis tipas, todėl kiekvienas požiūris yra reliatyvus. 

Fizikos mokslas skiria energiją ir įvairias jos apraiškas, t.y. elektrą, šviesą, šilumą ir t.t. Lygiai taip pat yra ir psichologijoje. Čia taip pat pirmiausia kalbama apie energiją ir jos intensyvumą (didesnį ar mažesnį dydį). Ji gali pasireikšti labai įvairiomis formomis. Požiūris į libido kaip į energiją tam tikra prasme suvienija skirtingas nuomones, o kontroversiški klausimai apie libido prigimtį - ar ji yra seksualumo, alkio, galios, ar koks kitas instinktas - dažnai tampa nebe esminiai.  

Tik susipažinęs su alchemija, supratau, kad pasąmonė yra procesas ir kad ego santykis su pasąmonės turiniais tampa tikrojo kitimo arba psichės vystymosi priežastimi. Individualiais atvejais šį vystymąsi galima įžiūrėti sapnuose ir fantazijose. Kolektyviniame pasaulyje jis užfiksuotas įvairiose religijų sistemose ir simbolių evoliucijoje. Išstudijavęs individualius bei kolektyvinius kitimo procesus ir supratęs alcheminius simbolius, aš atradau pagrindinę mano psichologijos idėją - individuacijos procesą. 

Aš atsisakiau elektros ir pats kūrenu židinį bei viryklę. Vakarais uždegu senas lempas. Čia nėra vandentiekio, ir aš pumpuoju vandenį iš šulinio. Aš skaldau malkas ir pats gaminuosi valgį. Šie paprasti dalykai suteikia žmogui paprastumo, nes juk taip sunku būti paprastam!
Bolingene mane supa tyla, ir aš gyvenu kuklioje harmonijoje su gamta. Galvoje kyla mintys, siekiančios šimtmečių glūdumą ir užbėgančios už akių tolimai ateičiai. Čia sumažėja kūrybos kančios, čia kūrybiškumas susijungia su žaismingumu. 

Besidarbuodamas prie geneologinių plokščių staiga aiškiai supratau keistą likimo ryšį, siejantį mane su mano protėviais. Aš stipriai jaučiau, kad esu veikiamas dalykų ar klausimų, kurių neužbaigė ar į kuriuos neatsakė mano tėvai, seneliai ir tolimesni protėviai. Dažnai atrodo, lyg šeimą slėgtų beasmenė karma, iš tėvų pereinanti vaikams.