Kartais naudinga Fritz'o Perls'o "tuščios kėdės" technika. Kai kuriems stipriai save menkinantiems pacientams liepiu savikritiškąją savęs dalį "pasodinti į tuščią kėdę" ir kalbėti su ja, tuomet pasikeisti kėdėmis ir sužaisti teisėją, kuris kritikuoja paciento tikrąjį Aš.  

Daugeliui terapeutų nepatinka, kai kritikai jų darbą apibūdina kaip paprasčiausią "draugystės pirkimą". Nors šiuose žodžiuose yra dalelė teisybės, nusiminti nereikėtų. Draugystė tarp terapeuto ir paciento yra būtina terapijos proceso sąlyga - būtina, tačiau vis dėlto nepakankama.  

Debesys plaukia ir paukščiai sklando dangaus tuštumoje. Tuštumos dėka virsmai gali tęstis be galo. Toks ir išminčiaus dao.
(Guan Inzi) 

Visi puikiai mokame skleisti dvasinę miglą, kuri uždengia mūsų žvilgsnį, bet jeigu paieškosime įrodymų ir juos ištirsime, labai aiškiai pamatysime, kas negerai - draugystė, nesumokėta skola ar netinkamas nusistatymas. Nėra prasmės melstis, jei negyvename, kaip Dievo vaikai.  

Dangus apdovanoja išmintimi vieną žmogų, kad išsklaidytų visos minios nemokšiškumą. Pasaulyje, atvirkščiai, žmogus savo dorybes išnaudoja tam, kad kaltintų kitus už jų trūkumus.. Dangus apdovanoja turtais vieną žmogų, kad išgelbėtų nuo skurdo visą minią. O pasaulyje, atvirkščiai, žmogus įsikimba į tai, ką turi, ir priverčia vargšus kęsti nepriteklius. Tai iš tikrųjų žmonės kurie nusipelno Dangaus bausmės! 

Tą, kas reiklus sau, bet koks darbas išgydo kaip naminis vaistas. Tą, kas ieško trūkumų kituose, kiekviena mintis žeidžia kaip ieties smaigalys. Pirmasis visi mes atveria duris į gėrį. Antrasis visus įtraukia į blogio klampynę. Jie tolimi vienas kitam kaip debesys danguje ir purvas žemėje. 

Kai prasčiokas puoselėja dorovę ir daro gerus darbus, jis - kancleris, neturintis titulo. Kai didžiūnas naudoja valdžią savanaudiškais tikslais ir prekiauja malonėmis, jis pagaliau virsta elgeta, apdovanotu aukštu rangu. 

Valstybės tarnyboje nemylėti žmonių - vadinasi, pavogti valdininko drabužius ir kepurę. 

Kad žengtum dorovės keliu ir ugdytum savyje tiesą, turi būti ramus kaip medis arba akmuo. Užteks bent vieną kartą ko nors užsigeisti, ir tu atsidursi aistrų pasaulio nelaisvėje. Kad atneštum pasauliui naudą ir įvestum tvarką valstybėje, turi būti abejingas kaip plaukiantis debesis ir vandens plynė. Užteks bent kartą kuo nors susižavėti, ir tu įklimpsi tuštybės pasaulyje. 

Laiko trukmė nustatoma mūsų suvokimu. Erdvės dydžiai sąlygojami mūsų sąmonės. Todėl jei dvasia rami, viena diena prilygs tūkstančiams amžių, o jeigu ketinimai platūs, mažytė lūšnelė sutalpins visą pasaulį.