... bendravimas su nepanašiais sumaišo darną, atnaujina aistras, ir sieloje vėl supūlioja ne visiškai išgydytos silpnybės. Tačiau vienatvę ir bendravimą reikia kaitalioti ir mainyti: vienumoje ilgėsimės žmonių, draugijoje - savęs pačių. Priešybės gydis viena kitą. Vienatvė gelbsti nuo minios neapykantos, minia – nuo bodėjimosi vienatve.

Ilgai bendraujant pamilstamas ir blogis, ir gėris.

Įprask visada, kiek tai įmanoma, vertindamas kito elgesį, klausti savęs: „Ko jis tuo siekia?“ Tačiau pradėk nuo savęs ir visų pirma išsiaiškink savo tikslus.

Įprask įdėmiai išklausyti kito žodžius ir, kiek gali, įsiskverbk į kalbančiojo sielą.

Ne kalbą reikia perprasti – pažinti kalbantįjį.

Seniau žmonės taip lengvabūdiškai nesišvaistydavo žodžiais, prisibijodavo,
kad neliktų vieni su savo žodžiais".

... visas žmonių nelaimingumas kyla iš vienintelio fakto - jie nepajėgia ramiai pabūti kambaryje.

Kadaise psichologiniai bedarbių stebėjimai paskatino sukurti nedarbo neurozės savoką. Dėmesio verta tai, kad nedarbo neurozės simptomatologija pasižymi ne depresija, o apatija. Bedarbio interesų sritis vis siaurėja, jo iniciatyva mąžta. Tokia apatija gana pavojinga. Kaip tik jos apimti žmonės nesugeba priimti ištiestos pagalbos rankos. Niekuo neužpildytą laiką bedarbis išgyvena kaip vidinę tuštumą, kaip sąmonės tuštumą. Jis jaučiasi esąs nenaudingas, nes nėra užimtas, mano, kad gyvenimas be darbo beprasmis.

... greitas pasmerkėjas pasmerkia beveik noriai, per smarkus baudėjas baudžia beveik neteisingai.

Pirma išmėgina daugelį būdų, galinčių pašaukti atgal svyruojančią, blogyje tarpstančią prigimtį. Kai viskas apverktina, bando aukščiausias priemones. Niekas nereikalauja mirties bausmės, neišnaudojęs visų vaistų.