... nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš sielos nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų geismų. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai.

Stiprus tas, kuris moka nugalėti save.

... protas yra svarbiausioji žmogaus dalis, ir tie žmogaus veiksmai yra savanoriški ir žmogui tinkami, kurie atliekami remiantis teisingu proto sprendimu. Be abejo, tai sudaro, arba pirmiausia tai sudaro, tiktąjį žmogaus „aš“, ir geras žmogus tą savo „aš“ labiausiai myli.

... man regis, žmogų galima apibrėžti analogiškai - kaip įvairovę per vienovę.

Asmenybės pasikeitimas įmanomas tik tuomet, jei ji sugeba "įvesti save" į naują gyvenimo įprasminimo kelią sutelkdama savo gyvenimą skatinančias aistras ir šitaip patirdama aukštesnės kokybės gyvybingumo ir integracijos jausmą negu iki tol. Jei taip neįvyks, žmogų galima prijaukinti, bet išgydyti jo neįmanoma.

Tau sako, kad kas nors apie tave blogai kalba. Tai tau pasako; tačiau niekas nesako, kad dėl to tu patiri ką nors bloga.

Aš manau, kad netyčia nužudyti žmogų yra mažesnis nusikaltimas, negu apgauti jį grožio, gėrio ir teisėtumo dalykuose.

... mokantiems pasinaudoti gyvenimas yra ilgas.

Žmogus pernelyg mirtingas nemirtingumo pažinimui.

Tas pats daiktas ne visą laiką būna malonus, nes mūsų prigimtis nėra vienalytė – joje yra dar ir kažkas kita; dėl to mes esame pasmerkti išnykti. Todėl jeigu viena mūsų prigimties dalis ką nors daro, tai būna priešinga kitai tos prigimties daliai, bet jeigu abi tos dalys susilygina, tada veikla neatrodo nei maloni, nei nemaloni. Jeigu prigimtis būtų vienalytė, tada ta pati veikla visuomet būtų maloniausia.